Trys būdai, kaip pasiruošti stojamiesiems egzaminams į gimnazijas

Stojamieji egzaminai į populiarias gimnazijas – vienas svarbiausių žingsnių mokinio akademinėje kelionėje. Konkurencija kasmet auga, bet egzaminai yra aiškiai struktūruoti. Todėl pasiruošimas stojamiesiems neturėtų būti atsitiktinis: svarbu pasirinkti tokį būdą, kuris atitinka mokinio gebėjimus, motyvaciją ir mokymosi stilių.

Mokiniai gali rinktis vieną iš trijų pasiruošimo kelių: savarankišką mokymąsi, individualias pamokas su korepetitoriumi arba pasiruošimą grupėje. Visi trys būdai gali būti veiksmingi – svarbiausia suprasti, kuris tinka konkrečiam vaikui.

1 būdas: savarankiškas pasiruošimas

Savarankiškas pasiruošimas – geriausias pasirinkimas tiems mokiniams, kurie yra itin disciplinuoti, geba planuoti savo laiką ir patys atsakingai siekia tikslų. Šis būdas nereikalauja papildomų išlaidų, tačiau reikalauja daug valios ir nuoseklumo.

Kaip ruoštis savarankiškai?

• Susidaryti aiškų mokymosi planą. Įtraukti visas temas iš egzaminų programų, skirti laiką teksto suvokimui, gramatikai, loginiams ir tekstiniams uždaviniams.

• Spręsti ankstesnių metų užduotis. Dauguma gimnazijų skelbia pavyzdines ar senesnių metų užduotis – tai neįkainojama medžiaga ruošiantis.

• Pasinaudoti internete prieinama informacija. Mokytojai ir korepetitoriai dalinasi patarimais, kaip efektyviai spręsti uždavinius ar rašyti samprotavimo rašinį. Taip pat galite ieškoti specifinės informacijos konkrečioms mokykloms – kaip įstoti į Vilniaus licėjų, Mykolo Biržiškos gimnaziją arba Žirmūnų gimnaziją?

• Analizuoti savo klaidas. Savarankiškas mokymasis bus veiksmingas tik tada, jei mokinys sistemingai kartos temas, kuriose daro klaidų.
  

Šis būdas rekomenduojamas tada, kai mokinys jau anksčiau nuosekliai mokosi ir jam tereikia praktikos atliekant stojamųjų užduotis.

2 būdas: individualus pasiruošimas su korepetitoriumi 

Individualios pamokos yra vienas efektyviausių pasiruošimo būdų – mokantis su korepetitoriumi visus mokslo metus įstojimo rodiklis pakyla iki 92%. „Alfa Klasėje“ dirba korepetitoriai, besispecializuojantys ruošiant mokinius konkrečioms gimnazijoms ir jų stojamiesiems egzaminams.

Tokie mokytojai ne tik gerai išmano egzamino struktūrą, bet ir žino, į ką egzaminų rengėjai atkreipia daugiausia dėmesio vertindami užduotis.

Kuo naudingos individualios pamokos?

• Individualus tempas ir metodai. Mokytojas iš karto pastebi stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl mokinys mokosi efektyviau.

• Nereikia daug teorijos – koncentruojamasi į tai, kas svarbiausia. Tai ypač vertinga prieš egzaminą, kai reikia sutvirtinti kritines temas.

• Išsamus grįžtamasis ryšys tėvams. „Alfa Klasėje“ tėvai kiekvieną mėnesį gauna aiškią mokinio pažangos ataskaitą.

• Galimybė dirbti nuotoliniu būdu arba gyvai. Lankstus pasirinkimas mokiniams, kurie turi apkrautą dienotvarkę, arba kai sunku susikaupti mokantis nuotoliu. 

  
  

Individualus mokymasis itin tinka tiems, kurie siekia aukšto rezultato arba turi spragų, kurių savarankiškai nepavyksta užpildyti.

3 būdas: pasiruošimas grupėje 

Pasiruošimas mažoje grupėje – puikus pasirinkimas, kai mokiniui reikia struktūros, pastovios praktikos ir palaikymo. Mokydamasis kartu su bendraamžiais vaikas jaučiasi labiau įsitraukęs, atsiranda sveika konkurencija, o mokymosi procesas tampa psichologiškai lengvesnis.

„Alfa Klasėje“ grupę sudaro tik keturi mokiniai, todėl:

• mokytojas visiems gali skirti individualaus dėmesio,

• grupėje lengva palaikyti tinkamą tempą ir struktūrą,

• mokiniai mato vieni kitų sprendimus, mokosi argumentuoti ir diskutuoti.

Šis būdas puikiai derinamas su individualiomis pamokomis, jei išryškėja tam tikros spragos, kurias grupėje užpildyti sunkiau.

Tiesa, paruošiamųjų grupių kiekis ribotas, todėl į jas verta registruotis iš anksto.

Diagnostiniai testai – žingsnis, kurį turi atlikti kiekvienas stojantysis

Nepriklausomai nuo to, kaip mokinys ruošiasi – savarankiškai, individualiai ar grupėje – diagnostinis testas yra būtinas žingsnis kiekvienam. Diagnostiniai testai „Alfa Klasėje“ sudaromi taip, kad atkartotų gimnazijų egzaminų logiką ir struktūrą.

Diagnostiniai testai padeda:

• įsivertinti, ar mokinys pasiruošęs egzaminui,

• tiksliai pamatyti spragas,

• sudėlioti mokymosi prioritetus,

• pasirinkti tinkamiausią mokymosi būdą.

  
  

Po testo mokinys gauna įvertinimą, teisingus atsakymus, detalius paaiškinimus ir rekomendacijas, kaip mokytis toliau. Rekomenduojame diagnostinius testus atlikti ne vėliau kaip aštuntos klasės pirmo semestro pabaigoje, kad liktų pakankamai laiko ištaisyti spragas. Tai vienas efektyviausių būdų išvengti netikėtumų egzamine ir mokytis kryptingai.