Išlaikyti moksleivį motyvuotą ilgą laiką yra nemenkas iššūkis ne tik mokytojams, bet ir tėvams, todėl nenuostabu, kad yra tam tikrų periodų, kai susiduriama su motyvacijos stygiumi. Ši problema itin dažnai pasireiškia paauglystėje, kuomet susiduriama ir su kitais sunkumais, susijusiais su šiuo gyvenimo tarpsniu – įtampa šeimoje, atsiradę psichologiniai barjerai, nepasitikėjimo savimi ir nesaugumo jausmas.
Jungtinių Amerikos Valstijų paauglių psichologijos specialistė Judy Schepps Battle teigia, kad dauguma ugdymo metu kylančių problemų yra siejama su žemu motyvacijos lygiu. Moksleiviai, kuriems trūksta motyvacijos, dažnu atveju demonstruoja nemenką atotrūkį tarp savo gebėjimų ir akademinių rezultatų. Praradus motyvaciją jauname amžiuje susiduriama su sunkumais ir iššūkiais vėlesniuose mokymosi etapuose. Itin svarbu, kad moksleivių motyvacija būtų suinteresuoti ne tik mokytojai, bet ir tėvai.
Kada krenta motyvacija mokytis?
Kuomet moksleivis nemato prasmės ir realios vertės mokomajame dalyke. Tokiu atveju svarbu įvardinti realias naudas, kurias teikia vieno ar kito mokomojo dalyko žinios. Pavyzdžiui, norint padidinti motyvaciją mokytis užsienio kalbų vertėtų akcentuoti ateities perspektyvas siejant tai su karjeros galimybėmis.
Kai moksleivis yra įsitraukęs į kitas veiklas ir akademinėms žinioms nelieka laiko. Svarbu ugdyti laiko planavimo įgūdžius ir prioritetiškai paskirstyti skirtingiems užsiėmimams skiriamą dėmesį.
Kai moksleivis jaučia, kad mokymo metodas jam yra netinkamas, neįtraukiantis. Kitaip tariant, stengiamasi prisiversti mokytis. Mokykloje mokiniams trūksta individualaus dėmesio, taip pat pedagogų parinkti ir visuotinai pripažinti ugdymo metodai tinka ne visiems. Norint patenkinti specifinius mokinių poreikius stiprinant jų esamus gebėjimus ir formuojant naujus, patartina pagrindinį mokymo modelį derinti su alternatyvomis – užklasinėmis veiklomis ar papildomo ugdymo užsiėmimais, kuriuose vaikas gautų ne tik daugiau praktinių žinių, bet ir susilauktų asmeninio dėmesio.
Kai moksleivis nesupranta mokomojo dalyko. Dažnu atveju tai sukelia daug streso ir didina nepasitikėjimą savimi, kuris dar labiau mažina motyvaciją ir norą mokytis. Šiuo atveju rekomenduotina kuo greičiau taisyti turimas spragas, kurios ilgainiui tapo prastų akademinių rezultatų priežastimi.
Kuomet moksleivis mano, kad mokomasis dalykas jam yra per lengvas. Pasikartojanti sėkmė ir geri rezultatai yra puiki išorinė motyvacija trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje iššūkių nebuvimas kelia nuobodulį.
Kuomet pats moksleivis ar jo artima aplinka kelia per aukštus reikalavimus, kurių negali išpildyti dėl gebėjimų trūkumo ar kitų priežasčių. Svarbu rasti pusiausvyrą ir išsikelti realius tikslus bei lūkesčius, kurie motyvuotų, tačiau būtų pasiekiami.
Kas padeda motyvuoti vaiką mokytis?
Tinkamo mokymosi būdo pasirinkimas sudominant moksleivį mokomuoju dalyku. Kiekvienas turime skirtingą informacijos įsisąmoninimo būdą – regimąją, girdimąją, kinestezinę, motorinę atmintį. Parinkus efektyviausią mokymosi metodą moksleiviui ims labiau sektis ir tai didins jo motyvaciją mokytis.
Nustatymas realistiškų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų, kuriuos pasiekęs moksleivis patirtų aiškią naudą ir jaustųsi apdovanotas už pasiekimus. Čia svarbiu aspektu tampa pripažinimas ir didžiavimosi savimi jausmas. Rekomenduotina taikyti ir „apdovanojimo“ už pasiektus rezultatus sistemą, kuri motyvuotų išsikelti ir įgyvendinti naujus tikslus.
Kreipimasis pagalbos į papildomo ugdymo mokyklas, galinčias suteikti profesionalią pagalbą sprendžiant kasdienes mokyklines užduotis ar ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams. Aukštesni rezultatai motyvuos nesustoti ir siekti dar didesnių tikslų. Papildomo ugdymo mokytojai sudaro aiškų mokymo planą, kurio laikomasi visų užsiėmimų metu, o užduotys ir klausimai sprendžiami pasitelkiant interaktyvias ugdymo priemones. Tokiu būdu įprasta teorinė medžiaga paverčiama įtraukiančia praktinių užsiėmimų dalimi.
Kreipimasis pagalbos į psichologus, kurie padėtų identifikuoti motyvacijos trūkumo priežastis ir jas šalinti. Vaikų ir paauglių psichologas teikia emocinę paramą ne tik pačiam vaikui, bet ir tėvams, suteikdamas patarimų ir rekomendacijų, kaip tinkamai skatinti vaiką. Esant gretutinėms žemos motyvacijos priežastims – nepasitikėjimui savimi, užslopintai emocinei raiškai ar žemai savivertei, psichologas padeda pamatyti vaiko stipriąsias puses ir įveikti vidinius barjerus.
Kur kreiptis pagalbos?
Papildomo ugdymo mokykloje „Alfa klasė” dirbantys korepetitoriai yra jauni savo srities profesionalai, taikantys naujausias mokymosi metodikas ir galintys perteikti naujausias akademines žinias įvairaus amžiaus moksleiviams. Jei jaučiate, kad Jūsų vaikui trūksta motyvacijos mokytis, kviečiame registruotis į „Alfa klasės” užsiėmimus pas korepetitorius arba psichologą.