Rekomenduojamų lietuvių kalbos ir literatūros kūrinių sąrašas 9–12 klasių mokiniams

Vasara – puikus metas ne tik pailsėti, bet ir be skubėjimo perskaityti bent kelis kūrinius, kurie pravers artėjančiais mokslo metais. Per mokslo metus tam dažnai pritrūksta laiko – tenka derinti pamokas, kontrolinius darbus, projektus ir kitus atsiskaitymus. Todėl dalį rekomenduojamų lietuvių kalbos ir literatūros kūrinių verta perskaityti dar vasarą.

Svarbu suprasti, kad nereikia siekti perskaityti visų programoje minimų knygų. Kur kas naudingiau skirti laiko keliems svarbiausiems kūriniams, juos gerai suprasti, apgalvoti pagrindines temas, veikėjus ir idėjas. Tai padės lengviau analizuoti kūrinius pamokose, ruoštis atsiskaitymams ar lietuvių kalbos bei literatūros VBE.

Kodėl verta skaityti vasarą?

Daugelis mokinių vasarą nori visiškai atsiriboti nuo mokslų, tačiau perskaityti kelias knygas tikrai verta. Skaitymas vasarą turi keletą svarbių privalumų:

• nereikia skaityti paskubomis prieš atsiskaitymą;

• lengviau įsigilinti į kūrinio siužetą ir veikėjus;

• daugiau laiko apmąstyti pagrindines temas;

• mokslo metų pradžioje jaučiamasi geriau pasiruošus;

• lengviau rašyti interpretacijas ir analizes.

Net jei perskaitysite tik 2–3 kūrinius, tai bus didelis pranašumas prasidėjus naujiems mokslo metams.

Ką skaityti prieš 9 klasę?

Devintoje klasėje mokiniai susipažįsta su įvairių laikotarpių lietuvių ir pasaulio literatūra. Skaitomi prozos, poezijos, dramos, esė ir dokumentinės literatūros kūriniai.

Jeigu vasarą planuojate perskaityti tik kelias knygas, verta pradėti nuo šių:

• Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“;

• Ernesto Hemingvėjaus „Senis ir jūra“;

• Džordžo Orvelo „Gyvulių ūkis“;

• Juozo Vaičiūnaitės, Justino Marcinkevičiaus ar Vytauto Mačernio pasirinktų eilėraščių;

• Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (ištraukos).

Šie kūriniai dažnai aptariami lietuvių kalbos pamokose ir padeda ugdyti kūrinio analizės bei interpretacijos gebėjimus.

Ką skaityti prieš 10 klasę?

Dešimtoje klasėje daug dėmesio skiriama Europos literatūros ištakoms. Mokiniai susipažįsta su antikos, viduramžių, renesanso ir baroko tekstais.

Svarbiausi kūriniai:

• Senovės Graikijos mitai;

• Homero „Odisėja“ arba „Iliada“ (ištraukos);

• Sofoklio „Antigonė“;

• Dantės „Dieviškoji komedija“ (ištraukos);

• Viljamo Šekspyro pasirinkta drama;

• Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ (ištraukos).

Šie kūriniai sudaro pagrindą vėliau nagrinėjamoms literatūros epochoms, todėl verta su jais susipažinti iš anksto.

Ką skaityti prieš 11 klasę?

Vienuoliktoje klasėje pradedama nagrinėti brandesnė literatūra – romantizmas, realizmas ir modernizmas. Atsiranda daugiau kūrinių, kurie dažnai pasitaiko valstybiniame brandos egzamine.

Jeigu norite pasiruošti iš anksto, rekomenduojame pradėti nuo:

• Kristijono Donelaičio „Metai“;

• Johano Volfgango Gėtės „Faustas“ (ištraukos);

• Antano Baranausko „Anykščių šilelis“;

• Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“;

• Juozo Tumo-Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“;

• Alberto Kamiu „Svetimas“;

• Franzo Kafkos „Metamorfozė“;

• Francio Skoto Ficdžeraldo „Didysis Getsbis“.

Tai vieni svarbiausių vienuoliktos klasės kūrinių, padedančių suprasti skirtingų literatūros krypčių idėjas.

Ką skaityti prieš 12 klasę?

Dvyliktoje klasėje mokiniai analizuoja XX amžiaus ir šiuolaikinę lietuvių bei pasaulio literatūrą. Dalis šių kūrinių itin dažnai pasirenkami ruošiantis lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniam brandos egzaminui.

Rekomenduojama perskaityti:

• Balio Sruogos „Dievų miškas“;

• Antano Škėmos „Balta drobulė“;

• Džordžo Orvelo „1984-ieji“;

• Kurto Voneguto „Skerdykla Nr. 5“;

• Ričardo Gavelio „Jauno žmogaus memuarai“;

• Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“;

• Romualdo Kmitos „Pietinia kronikas“.

Šie kūriniai padeda geriau suprasti XX amžiaus istorines patirtis, žmogaus tapatybės paieškas ir šiuolaikinės literatūros tendencijas.

Kaip skaityti, kad vėliau būtų lengviau analizuoti kūrinį?

Skaitydami neprivalote iš karto mokytis visų literatūros terminų. Kur kas svarbiau suprasti kūrinio siužetą, pagrindines temas, veikėjus ir idėjas. Skaitydami galite pasižymėti svarbiausias citatas, konfliktus ar savo pastebėjimus – tokie užrašai pravers analizuojant kūrinius pamokose ir ruošiantis atsiskaitymams.

Ar būtina perskaityti visus kūrinius iš lietuvių kalbos ir literatūros kūrinių sąrašo?

Nebūtinai. Ugdymo programose pateikiami rekomenduojami autoriai ir kūriniai, iš kurių mokytojai gali pasirinkti nagrinėjamą medžiagą. Todėl skirtingose mokyklose skaitomų kūrinių sąrašai gali šiek tiek skirtis, o rašydami rašinius mokiniai taip pat gali rinktis jiems tinkamiausius kūrinius.

Jeigu vasarą norite pasiruošti naujiems mokslo metams, verčiau perskaitykite kelis svarbiausius kūrinius ir skirkite laiko juos iš tiesų suprasti. Toks pasiruošimas bus kur kas naudingesnis nei bandymas kuo greičiau įveikti ilgą rekomenduojamos literatūros sąrašą.

Vasarą perskaityti kūriniai taps tvirtu pagrindu ruošiantis lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniam brandos egzaminui. Vis dėlto vien skaitymo neužtenka – svarbu mokėti susieti autorius, kūrinius, literatūros kryptis ir jų kontekstus. Alfa Klasės lietuvių kalbos korepetitorės Barboros parengtas rekomendacijas kaip tai padaryti sistemingai ir neperdegti ruošiantis egzaminui, skaitykite mūsų straipsnyje Pasiruošimas egzaminui: kaip išmokti autorius lietuvių kalbos egzaminui ir neperdegti.