Pasiruošimas egzaminui: kaip išmokti autorių kūrinius lietuvių kalbos egzaminui ir neperdegti?

Lietuvių kalbos egzaminas daugeliui mokinių kelia nemažai streso. Didžiausias iššūkis – informacijos kiekis. Autoriai, kūriniai, kontekstai, temos, citatos – visa tai dažnai atrodo kaip milžiniška medžiagos apimtis, kurią reikia tiesiog „iškalti“.

Tačiau realybė paprastesnė: šio egzamino sėkmė priklauso ne nuo to, kiek informacijos žinote, o nuo to, kaip ją sisteminate ir pritaikote. Jau keletą metų mokinius ruošianti lietuvių kalbos valstybiniam brandos egzamininui, „Alfa Klasės“ mokytoja Barbora dalijasi įžvalgomis, kurios padeda suvaldyti didelį informacijos kiekį ir išvengti nereikalingo blaškymosi prieš egzaminą.

Kaip atrodo lietuvių kalbos VBE II?

Lietuvių kalbos ir literatūros VBE II dalis yra skirta rašymui. Mokiniai renkasi vieną iš dviejų tipų rašinių:

• grožinio teksto interpretaciją;

• probleminio klausimo svarstymą pagal pateiktą tekstą.

  
  

Išplėstinio kurso egzamine pateikiami sudėtingesni tekstai – juose daugiau konteksto, metaforų, gilesnių prasminių sluoksnių, todėl svarbu mokėti gerai argumentuoti.

Didžiausia klaida – bandyti išmokti viską

„Alfa Klasės“ lietuvių kalbos korepetitorė Barbora pastebi, kad mokiniai dažniausiai daro vieną klaidą – bando išmokti visą informaciją apie privalomus autorius ir kūrinius. Tačiau tai nėra efektyvu.

Pasak jos, kur kas svarbiau pasirinkti mažesnį kiekį medžiagos, bet ją išmokti giliai:

„Visko atsiminti neįmanoma. Tačiau galima pasiruošti taip, kad egzamino dieną jaustumeisi ramiai. Tam užtenka pasirinkti 5-6 autorius ir jų kūrinius, kuriuos mokėsi labai gerai.“

Kuriuos autorius ir kūrinius būtina žinoti?

Egzamino programoje yra aiškiai apibrėžtas privalomų kūrinių sąrašas:

• Kristijonas Donelaitis – „Metai“;

• Johann Wolfgang von Goethe – „Faustas“ (ištraukos);

• Adomas Mickevičius – pasirinkti kūriniai;

• Antanas Baranauskas – „Anykščių šilelis“;

• Maironis – pasirinkti eilėraščiai;

• Vincas Mykolaitis-Putinas – „Altorių šešėly“, eilėraščiai;

• Jurgis Savickis – novelės;

• Balys Sruoga – „Dievų miškas“;

• Antanas Škėma – „Balta drobulė“.

Paprastas ir efektyvus būdas pasiruošti – lentelė

Viena praktiškiausių strategijų, kurią rekomenduoja mokytoja Barbora, – sisteminti medžiagą lentelėje. Ji padeda ne tik mokytis, bet ir aiškiai struktūruoti mintis rašinyje.

Kaip turėtų atrodyti tokia lentelė?

Kiekvienam autoriui ir kūriniui verta susisteminti informaciją pagal šią struktūrą:

• autorius ir kūrinys;

• biografinis kontekstas;

• istorinis kontekstas;

• kultūrinis kontekstas;

• temos, scenos, citatos, idėjos.

Tokia struktūra leidžia aiškiai matyti, kaip kūrinys „veikia“ skirtinguose kontekstuose ir kaip jį galima panaudoti rašinyje.

Barbora pabrėžia, kad svarbiausia – lentelę susidaryti pačiam:

„Kai mokinys pats susistemina informaciją, ją įsiminti tampa kelis kartus lengviau. Tai ne tik mokymasis – tai pasiruošimas mąstyti per egzaminą.“

Kas iš tikrųjų lemia gerą rezultatą?

Sėkmė lietuvių kalbos egzamine nėra atsitiktinė. Ji susideda iš trijų dalykų:

• gebėjimo suprasti tekstą;

• gebėjimo jį susieti su kontekstu;

• gebėjimo aiškiai ir struktūruotai išdėstyti mintis.

Tai reiškia, kad svarbiausia yra ne žinių kiekis, o gebėjimas jas panaudoti.

Lietuvių kalbos egzaminas nėra apie „iškalimą“. Tai egzaminas apie supratimą, ryšių matymą ir gebėjimą argumentuoti. Todėl vietoje chaotiško mokymosi verta pasirinkti aiškią strategiją: mažiau autorių, daugiau gylio, aiški struktūra ir nuoseklus kartojimas. Kai mokymasis tampa sistemingas, egzaminui būtiną medžiagą išmokti tampa įmanoma.

Reikia pagalbos ruošiantis lietuvių kalbos egzaminui? 

Registruokitės į individualias pamokas.