Nepaisant to, kad kasmet daugiausiai abiturientų renkasi tokias studijų programas kaip informacinės technologijos, programų sistemos, medicina ir teisė, vis daugiau karjeros perspektyvų įgauna ir lietuvių filologijos studijos, komunikacijos, reklamos ir leidybos programos.
LIETUVIŲ FILOLOGIJA – sugriauti mitai
Alfa klasės lietuvių kalbos korepetitorė Monika: „Kol nebuvau susipažinusi su studijų programa, įsivaizdavau, kad filologai užsiima dviem dalykais: romantiškai dūsauja skaitydami poeziją arba baudžia kalbos vartotojus už bendratį po „kad“. Dalis tiesos tame yra, visgi didžioji dalis universitete sutiktų dėstytojų ir studentų palaiko atvirą požiūrį į kalbą bei literatūrą. Tai žmonės, pasižymintys stipriu kritiniu mąstymu (o tai su stereotipiniu filologo portretu retai siejama) ir kūrybiškumu. Tai žmonės, rengiantys knygas ir redaguojantys įvairiausius tekstus, užsiimantys kalbos „archeologija” ar mezgantys dialogą su visuomene, ieškant atsakymo, kokią vietą kalba užima mūsų gyvenime.
Taip pat, manau, svarbu paminėti, kad lietuvių filologijos studijų objektas yra ne vien lietuvių kalba. Fakultete mokomės užsienio kalbų (turėjau įvadinius lotynų ir lenkų kalbos kursus, dabar nuosekliau mokausi prancūzų kalbos), greta lietuviškosios pažindinamės su pasauline literatūra.”
LIETUVIŲ FILOLOGIJA – studijų programos ypatumai
Alfa klasės lietuvių kalbos korepetitorė: „Lietuvių kalbos ir literatūros grožį patyriau pačioje dvyliktos klasės pabaigoje, o iki tol visą dėmesį skyriau gamtos mokslams. Taigi pirmas mano studijavimo bandymas buvo VU chemijos fakultete. Pajutusi, jog ši vieta ne mano, perstojau į filologiją, turbūt paskatinta jaunatviško naivumo. Betgi, manau, su šia problema susiduria dauguma pirmakursių – studijos dažniausiai nėra tokios, kokias įsivaizdavai mokykloje.
Visų pirma – suvokimas. Suvokimas, kas yra literatūra, kalba ir skaitymas. Standartinį požiūrį, kurį dauguma skaitovų atsineša ir mokyklos laikų, universitete yra stengiamasi sugriauti ir išardyti iki pat šaknų.
Nors visiems žinoma, jog mokykla išmoko dalykų, kuriuos vėliau paneigia universitetas, būtent pirmaisiais metais filologijos fakulteto dėstytojai skatina studentus atsikratyti „mokyklinio mąstymo“ ir „pamiršti viską, ką prieš tai mokėjote“. Mokslo metų pradžioje mus pasitinka ekscentriški ir charizmatiški dėstytojai – juos arba pamilsti ir idealizuoji, arba negali pakęsti. Kiekvienas dėstytojas čia – savo (net ir „nišinės“) srities profesionalas. Kartais jautiesi kaip gerbėjas, kuris, ruošdamasis lietuvių egzaminui, skaitė literatūrologų straipsnius, monografijas ir analizes, o įstojęs į universitetą, pagaliau gali stebeilyti šiuos žmonės, leidusius jau mokykloje pažinti literatūrą giliau.
Pati studijų programa yra sudaryta nuosekliam mokymuisi – pirmojo semestro lotynų kalbos pagrindai praverčia kituose moduliuose, padeda mokytis užsienio kalbas bei giliau suvokti jų sistemas. Apskritai, visi studijų dalykai yra stipriai susiję tarpusavyje, todėl neteks mokytis tik dėl kolokviumo ar egzamino.
Programa taip pat yra lanksti ir atvira studento interesams. Nuo antrųjų metų atsiranda daug pasirenkamųjų dalykų, yra galimybė rinktis gretutines studijas bei susidaryti individualų planą, plėsti žinias ir kitų kultūrų kalbų ir literatūros srityse. Taigi kiekvieno studento patirtis universitete tampa labai individuali ir unikali.
Atsakymas į klausimą, ar svarbus lietuvių VBE rezultatas stojant į lietuvių filologiją, yra: tikrai ne – svarbu tik išlaikyti ir, greičiausiai, vieta jau garantuota. Už skaičiuką sistemoje svarbiau yra troškimas siekti filologinio išsilavinimo ir praplėsti savąjį suvokimą.
LIETUVIŲ FILOLOGIJA – kitoks požiūris į literatūrą
Alfa klasės lietuvių kalbos korepetitorė Evelina: „Lietuvių filologijos studijos, kitaip nei daug kam atrodo, nėra mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros kurso tęsinys. Nereikia mokytis rašybos, aiškinti skyrybos, braukyti sakinio dalių ar skaityti vien Maironio. Šios studijos atveria dalykų, kurių net nepagalvotum, kad gali pasiūlyti lietuvių kalba.
Žinoma, knygų skaitymas ir kalbiniai dalykai niekur nedingsta, bet jau kažkiek žinomi dalykai studijuojami gilesniais ir įdomesniais aspektais.
Bestudijuodama labai pamilau kalbotyrą – mokykloje su kalbotyra supažindinama labai ribotai, todėl man čia buvo naujas atradimas. Studijos suteikė šansą nuodugniau panagrinėti visas kalbos sritis, kvestionuoti dalykus, kurie mokykloje mums buvo pateikiami kaip savaime suprantami. Kas galėjo pagalvoti, kad kalba taip glaudžiai susijusi su sociologija ir psichologija?
Mano studijų programa dar išplėsta ir leidybos dalimi, todėl teko ir maketuoti, dirbti Photoshop’u, kurti gif’us, redaguoti vaizdo įrašus. Nenoriu išgąsdinti (gal kai ką ir pradžiuginti), bet teko ir programuoti. Todėl galite pamiršti filologo su katinu ant kelių ir knygos rankoje vaizdinį – dabar filologai turi kur kas platesnį profilį.
Turbūt planuodami savo studijų metus pagalvojame ir apie mainus užsienyje, todėl nemanykite, kad lietuvių filologija reiškia, jo užsienyje nieko nenuveiksite. Du semestrus praleidau studijuodama užsienio universitetuose. Juose pasisėmiau naudingų bendrosios kalbotyros ir literatūros žinių. Po studijų visada yra galimybė atlikti ir lituanistinę praktiką užsienio lietuvių bendruomenėse. Lietuvių filologijos studijos jokiu būdu nereiškia, kad jūsų galimybės užsienyje ribotesnės.
Jei nesibaidote knygų, neblogai sekasi rašyti rašinius, čia gali būti jūsų vieta. Įgytas žinias galima pritaikyti ne tik būnant tuo erzinančiu žmogumi, kuris taiso visų klaidas. Gerai kalbą valdantis žmogus dabar mūsų visuomenei turbūt reikalingas labiau nei bet kada – būsite laukiami daug kur – nuo redakcijos ar leidyklos iki muziejaus ar jūsų svajonių įmonės.“