Šį mėnesį pristatome matematikos mokytoją Roką. Kadaise Rokas, tik baigęs mokyklą, išvyko į Kiniją, kur pusę metų mokytojavo. Šiuo metu jis atlieka praktiką Vilniaus licėjuje ir yra tvirtai apsisprendęs būti mokytoju. Jis sako:
“Papasakosiu apie tris priežastis, dėl kurių nusprendžiau tapti mokytoju. Tie, kas pažinojo mane mokykloje, gali patvirtinti, kad pavyzdingas mokinys niekada nebuvau. Per pamokas man dažnai būdavo nuobodoka, o užduotys, reikalaujančios atkartojimo ir neįjungiančios mano vaizduotės, manęs nemotyvavo. Dėl to susirasdavau kitų veiklų ir gana anksti mokykloje išmokau nesimokyti. Manau, kad tas pats atsitinka didelei daliai mokinių šiais laikais. Visi vaikai prieš ateidami į mokyklą turi nepaprastą norą pažinti ir tik labai maža dalis išlaiko šią aistrą baigę mokyklą. Tikiu, kad kiekvieno mokytojo užduotis yra sužadinti smalsumą visų savo mokinių akyse. Tai pirmoji priežastis, dėl ko noriu tapti mokytoju. Tikiu, kad kiekvieno mokytojo užduotis yra sužadinti smalsumą visų savo mokinių akyse. Tai pirmoji priežastis, dėl ko noriu tapti mokytoju.
Antroji priežastis susijusi su mano šaknimis. Mano močiutė buvo istorijos mokytoja Lietuvoje priespaudos metais. Ji savo mokiniams nuolat žadino tautiškumą, skleidė lietuvišką literatūrą ir skatino nepriklausomybės idėjas. Už tokias veiklas ją išmetė iš visų mokyklų, kur tik ji ėjo, kol galiausiai išvis uždraudė dirbti mokykloje ir jai teko dirbti troleibuso vairuotoja. Kai žiūri į ją dabar, giliai jos akyse gali pamatyti, jog ji vis dar didžiuojasi savo veikla.
Trečia priežastis paprasta - nes aš galiu. Neatrasi daug veiklų, kur tavo darbas būtų svarbesnis ir teikiantis daugiau pasitenkinimo už mokytojo darbą. Tau yra suteikiama galimybė pamatyti jauno žmogaus minčių eigą ir ją paveikti. Nesvarbu, kiek jums metų, kiekvienas atsimenate bent vieną ar du mokytojus, kuriems iki šios dienos esate dėkingi. Aš galiu būti toks mokytojas, kurį atsimins visą gyvenimą. Juk ne visiems taip pasisekė.
Komentar