Istorijos egzamino atsakymai (VBE II, A kursas, 2026)
- prieš 3 valandas
- 2 min. skaitymo
Birželio 16 dieną abiturientai laikė istorijos valstybinio brandos egzamino II dalį. „Alfa Klasės“ istorijos korepetitorės Aja ir Kamilė pateikė jo atsakymus. Įvertinusios egzamino užduotis, korepetitorės pastebi, kad užduotys atitiko programą ir buvo įvairaus sudėtingumo, tačiau didelę dalį atsakymų mokiniai galėjo rasti analizuodami pateiktus šaltinius.
Žemiau pateikiami istorijos egzamino užduočių atsakymai yra preliminarūs.
Egzaminą įvertinusios mokytojos kelia klausimą: ar egzaminas netampa teksto suvokimo užduotimi?
Pasak mokytojų, gerai pasiruošusiems mokiniams egzaminas neturėjo būti itin sudėtingas.
„Užduotys atitiko 12 klasės istorijos programą. Dalis atsakymų buvo randami pateiktuose šaltiniuose, daliai reikėjo platesnio mąstymo, tačiau pasitaikė ir klaidinančių klausimų formuluočių“, – komentuoja „Alfa Klasės“ istorijos korepetitorės.
Jų teigimu, šių metų egzaminas dar kartą parodė, kad vien faktų mokėjimas nėra svarbiausias dalykas – mokiniai turėjo gebėti skaityti šaltinius, atsirinkti informaciją ir suprasti, ko tiksliai klausiama.
Vis dėlto mokytojos pastebi, kad kartais riba tarp istorinių gebėjimų tikrinimo ir teksto analizės tampa labai plona.
„Nustebinti galėjo tai, kad egzaminas kai kuriose vietose priminė teksto suvokimą – daug informacijos buvo galima rasti šaltiniuose net neturint labai gilių žinių apie pačią temą“, – pastebi jos.
Pasak korepetitorių, istorijos egzamine svarbu išlaikyti balansą: mokiniai turi gebėti dirbti su šaltiniais, tačiau kartu reikalingas platesnis istorinių procesų supratimas.
„Istorija nėra vien faktų žinojimas, tačiau ji nėra ir tik informacijos radimas tekste. Svarbu gebėti istorines žinias pritaikyti, vertinti įvykių priežastis, pasekmes ir sąsajas su platesniu kontekstu“, – teigia Aja ir Kamilė.
Viena labiau nustebinusių egzamino vietų buvo pirmasis struktūrinis klausimas apie Romos imperijos pasienio įtvirtinimus – limes. Mokytojų teigimu, tokia gana specifinė tema galėjo būti netikėta daliai abiturientų.
Daugiausia klaidų, jų manymu, galėjo atsirasti paskutinėje struktūrinėje dalyje apie valstybių ekonomiką.
„Dalis mokinių šiai temai pasiruošimo metu skiria mažiau dėmesio, todėl kartu su laiko trūkumu egzamino pabaigoje tai galėjo lemti netikslius atsakymus“, – komentuoja mokytojos.
Aukščiausių rezultatų siekiantiems mokiniams daugiausia iššūkių kėlė klausimai, kuriuose reikėjo ne tik rasti informaciją, bet ir vertinti istorinių įvykių reikšmę ar juos palyginti.
„Tokio tipo klausimai reikalauja kritinio mąstymo ir platesnio požiūrio į istoriją. Norėtųsi, kad tokių užduočių būtų daugiau“, – sako korepetitorės.
Vertindamos egzaminą pagal atnaujintą programą, mokytojos pastebi, kad užduotys atitiko numatytas temas: dalis jų buvo susijusios su tarptautiniais Lietuvos ir pasaulio santykiais, dalis – su socialine struktūra ir ekonomika.
Vis dėlto, lygindamos pastarųjų metų egzaminus su senesniais, Aja ir Kamilė pastebi pokytį.
„Pastarųjų dvejų metų istorijos egzaminai tapo lengvesni. Norint pasiekti aukštą rezultatą nebereikia tiek daug išsamių faktinių žinių – labai svarbu mokėti analizuoti pateiktą informaciją. Tačiau istorija yra platesnė: jos supratimas padeda vertinti ir dabartinius pasaulio įvykius“, – apibendrina mokytojos.
Atsakymai
Egzamino užduotis galite rasti NŠA puslapyje.
