top of page

Pristatome mokytoją: Bernardas

Ilgamečiai Alfa klasės mokiniai puikiai pažįsta matematikos mokytoją Bernardą. Atėjo metas su juo susipažinti daugiau ir sužinoti, kuo gi Bernardas Baušys gyvena už Alfa klasės ribų. Nuotrauka sufleruoja, o tekstas atskleidžia, koks yra mokytojo hobis 😊


„Esu Bernardas – 5 kurso medicinos studentas ir galiu drąsiai pasakyti, kad būsimam medikui reikia ne tik biologijos ar chemijos, bet ir matematikos! Medicinos moksle labai svarbią rolę vaidina statistika, su kuria tenka susidurti ir studijų metu – skaitant jau išleistus naujausius pasiekimus aprašančius straipsnius, ruošiant pranešimus.


Džiaugiuosi ir esu be galo dėkingas likimui, jog gimnazijoje po klaidų matematikos labirintą mane vedė vienas geriausių Mokytojų – Juozas Mačernis. Manau, jog visą gyvenimą atsiminsiu šio mokytojo patarimus, kurie pritaikomi ne tik matematikoje, bet visuose moksluose. Galiu išduoti vieną iš jų ir Jums, Alfa klasės draugai – “Kai grįžti namo, perskaityk tai, ką užsirašei klasėje ir tik tada pradėk daryti namų darbų užduotis. Pamatysi, užtruksi mažiau laiko.” – atrodo, paprastas patarimas, tačiau dažnas iš mūsų norime kuo greičiau atlikti mums paskirtas užduotis, nors nepakartojame teorinės dalies. Tuomet užstringame viduryje užduočių, gaištame laiką ieškodami sprendimo, o baisiausiu atveju – tiesiog metame viską į šoną.


"Galiu išduoti vieną iš jų ir Jums, Alfa klasės draugai – “Kai grįžti namo, perskaityk tai, ką užsirašei klasėje ir tik tada pradėk daryti namų darbų užduotis. Pamatysi, užtruksi mažiau laiko."


Be mokslų ir darbo Alfa klasėje, pagrindiniu laisvalaikio užsiėmimu įvardinčiau žvejybą. Šiame žodyje man telpa labai daug veiklos – tai ir kelionės, ir laikas su bendraminčiais draugais, ir gražiausių gamtos kampelių stebėjimas. Žvejybą man “įskiepijo” tėtis ir senelis – du mano autoritetai, kurie išmokė džiaugtis ne laimikiais, o tiesiog gerai praleistu laiku gamtoje. Kartais sunku patikėti, kokių nuostabių vaizdų galima pamatyti Lietuvoje prie vandens telkinių – ar esate mate paukštį žalvarnį? Vieną ankstyvą rugpjūčio rytą prie Neries upės toks paukštukas nutūpė man ant meškerės – gražesnis už bet kokią papūgą. Vienintelis žvejyboje liūdinantis dalykas – šiukšlės prie vandens telkinių. Nors situacija ir gerėja kiekvienais metais, tačiau vis dar pastebiu jų pakrantėse – tuomet tenka kuprinėje nešiotis ne tik masalų dėžutes ir gertuvę, bet ir kažkieno “pamestus” maišiukus ir butelius."


bottom of page